nimet breadcrumb-navigoinnissa
Paprastasis kadagys arba ėglius (lot. Juniperus communis, angl. common juniper, pranc. Genévrier commun, vok. Gemeiner Wacholder, rus. Можжевельник обыкновенный, šved. En, latv. Parastais kadiķis, suom. Kataja, est. Harilik kadakas, jap. セイヨウネズ) – kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, kadagių (Juniperus) genties plikasėklis krūmedis.
Žemėje labiausiai paplitusi tarp pušūnų ir visų kitų sumedėjusių augalų rūšis. Natūraliai auga beveik visame šiaurės pusrutulyje – Europoje, Šiaurės Amerikoje, šiaurinėje Azijoje ir jų arkties, vidutinio ir dalyje subtropikų klimato juostų dalyse.
Tai vietinė, savaime auganti Lietuvos krūmedžių rūšis. Nors ir netolygiai, bet paplitę visoje Lietuvoje, bet kiek dažnesnė pietų Lietuvos pušynuose. Mėgsta gerai drenuotą dirvą. Dažniausiai tai trako medis arba krūmas. Lietuvos pušynų trake vidutiniškai auga apie 850 kadagių viename hektare. Jauni kadagiai vešliai auga pušynų trake, taip pat su egle mišrių beržynų ir ąžuolynų trake, dirvonuose, smėlyngame dirvožemyje, žvyrynuose, kirtavietėse bei mišriuose miškuose. Rečiau šis augalas aptinkamas durpynuose. Kadagiai nors ir šviesamėgiai, bet pakelia ūksmę, taip pat atlaiko sausrą, šalčius, bet nepakantus užterštam orui.
Lietuvoje pačių kadagynų yra nedaug – daugiausia jų Aukštaitjos nacionaliniame parke, Dzūkų aukštumų paežerėse, Nemuno bei Neries upių šlaituose. Vienas didesnių Lietuvoje kadagynų auga Kadagių slėnio botaniniame draustinyje, esančiame Arlaviškių kaimo (Taurakiemio sen., Kauno raj.) pakrašty, kur status Nemuno kilpos šlaitas apaugęs paprastaisiais kadagiais.
Paprastasis kadagys daugiametis, visžalis, dvinamis augalas. Jo laja tanki, o jos forma labai įvairi, tačiau dažniausiai ovali arba kūgiška. Kartais dendrologinėje literatūroje nurodoma, kad vyriškieji augalai dažnai būna panašesni į medžius, o moteriškieji į krūmus, kadangi vyriškųjų kadagių laja siauresnė. Jaunų medžių žievė lygi, o vėliau supleišėjusi išilginiais dryžiais, nuo pilkai rudos iki raudonai rudos spalvos. Jų jauni ūgliukai tribriauniai ir rusvi. Šakelės apvalios arba vos briaunotos, rausvai rudos. Spygliukai menturiuose po 3, 10-15 mm ilgio, ir 1-2 mm pločio, aštriai nusmailėję, dygūs, standūs, kieti, pilkai žali, o apatinė pusė žalia ir kiek žvilganti. Spygliukai įdubę (išilgai įsigaubę), su balsva žiotelių juostele viršutinėje pusėje. Šakutėse spygliukai išsilaiko apie 4 metus. Strobilai pavieniai arba susitelkę į galvutes, moteriškieji kūgiški, maži 3-4 mm ilgio, gelsvai žali ir neryškūs, vyriškieji strobilai ovalūs, vos didesni už moteriškuosius – iki 5 mm ilgio ir geltonos spalvos. Sporifikuoja balandžio pab. – gegužės mėnesio pradž. Žiedai vienalyčiai (vyriški ir moteriški). Vyriškų krūmų žiedai kankorėžėliuose ir geltoni, moteriškų krūmų kankorėžiai su žaliais mėsingais žvyneliais. Žiedai susitelkę spygliukų pažastyse. Žydi balandžio – gegužės mėn. Kankorėžėliai labai savotiški, atrodo kaip uogos, kas jį kartu su Europinių kukmedžių skiria nuo daugumos kitų pušūnų. Jų forma rutuliška, 5-10 mm skersmens, bekočiai, pirmą vasarą žali, bet jau kitų metų rudenyje tampa juodai mėlynais su padengtu balsvu apnašu. Kadagio kankorėžėliai tampa ypač ryškūs po pirmųjų rudens šalnų ar pirmo sniego. Uogiški kankorėžėliai sudaryti iš 3, kartais 6 mėsingų, neprasiveriančių sėklinių žvynų, salstelėję, sakingo prieskonio, saldūs. Kankorėžėliai subręsta ir tampa juodai mėlynais antrųjų metų rugsėjo – spalio mėnesiais ir per žiemą laikosi ant šakelių, tad vienu metu ant vieno jo medelio būna tiek neprinokusių, tiek prinokusių vaisių. Sakais kvepiančiame kankorėžėlio minkštime yra 3, rečiau 1 ar 2 pailgos tribriaunės mažos apie 4-5 mm ilgio, sakingos sėklelės su kietu, rudu apvalkalėliu. 1000 sėklų sveria 10-15 ar 18 gramų. Sėklų svoris sudaro apie 15 procentų viso kankorėžio svorio. Medeliai subręsta 5-10 metų amžiaus. Derėti pradeda nuo 10-12 metų ir dera kas 3-5 metus. šaknų sistema paviršinė.
Užauga kaip krūmas, paprastai neaukštas 3-5 m aukščio, rečiau kaip medis iki 10-15 m ar ypatingai retais atvejais iki 19 m aukščio. Aukščiausias – 18,5 m aukščio individas žinomas iš Švedijos[3]. Yra užregistruotas su masyviausiu 90 cm skersmens kamienu. Auga lėtai, 5 metų kadagiai siekia vos 20 cm, 10 metų – apie 50 cm aukščio. Įprastą 3-5 m aukštį paprastieji kadagiai pasiekia apie 50 gyvenimo metus.
Ilgaamžiai augalai. Išgyvena iki 600 metų, nors iš Švedijos yra žinomas 800 metų amžiaus paprastojo kadagio individas.
Penki varietai[4]:
Auginamas dekoratyviniuose želdynuose, ypač mėgstami medeliai aukšta, koloniška laja. Senovėje ir dabar iš kadagio šakelių Lietuvoje religinėms šventėms rišdavo ir riša verbas. Naudojant kadagio „uogas“, gaminami gėrimai kaip džinas ir jeneveras.
Dėl didelio dervingumo kadagio vaisių valgyti negalima, tačiau jie puikiausiai tinka prieskoniams, liaudies medicinoje yra naudojamos sėklos su apysėkliu. Jos renkamos rudenį, kai visiškai prinoksta, o papurčius krūmą, byra ant žemės.
Kadagio preparatai skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą, palengvina atsikosėjimą bei pagerina virškinimą. Sergantiems reumatu bei podagra patariama kadagio eteriniu aliejumi trinti skaudamas vietas.
Šie kadagiai išskiria aktyvią bakterijas naikinančią medžiagą – fitoncidus, nuo kurio kadagynuose žmonėms jaučiamas didesnis palengvėjimas.
Lietuvoje jis vadinamas kaip ėglius, kadagys, kadugys. Lotynų kalba paprastojo kadagio (Juniperus communis) rūšies mokslinio pavadinimo autorius Karlas Linėjus, gyvenęs 1707–1778 m.
Turi šiuos sinonimus:
Lietuvos vietinių krūmedžių pilnas sąrašas
Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai
Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)
Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas
Paprastasis kadagys arba ėglius (lot. Juniperus communis, angl. common juniper, pranc. Genévrier commun, vok. Gemeiner Wacholder, rus. Можжевельник обыкновенный, šved. En, latv. Parastais kadiķis, suom. Kataja, est. Harilik kadakas, jap. セイヨウネズ) – kiparisinių (Cupressaceae) šeimos, kadagių (Juniperus) genties plikasėklis krūmedis.
.JPG)
