Visžalė sekvoja (lot. Sequoia sempervirens, angl. Coast Redwood) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos medžių rūšis. Tai vienintelė išlikusi sekvojų (Sequoia) genties rūšis.
Savaime auga Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose (JAV vakarai). Savaiminio paplitimo arealas nedidelis – šiaurinė arealo dalis yra p.v. Oregono valstijos Kario apygardoje ir palei Didžiojo vandenyno pakrantę siauru ruožu per vakarinę Kalifornijos valstijos dalį tęsiasi iki p.v. Kalifornijoje esančios San Lujis Obispo apygardos.
Visžalės sekvojos dėl joms nepalankių klimatinių sąlygų, kaip dekoratyvinis augalas Lietuvoje neauginamos.
Visžalės sekvojos išplitusios virš jūros lygio (1-)30–750(-920) m aukščiuose.
Visžalė sekvoja nemaišytina su gimininga ir kitur Kalifornijoje augančia mamutmedžių (Sequoiadendron) gentimi.[1] Jos žievė stora (30 cm), bet gan minkšta. Spygliai plokšti, 15–25 mm ilgio. Kankorėžiai 15–32 mm ilgio, turi 15–25 sėklalizdes, kurių kiekvienoje yra 3–7 sėklos. Visžalės sekvojos – ilgaamžiai medžiai, jų amžius gali siekti 2200 metų.
Visžalės sekvojos yra vienanamiai augalai. Natūraliai dauginasi keliais būdais:
Visžalės sekvojos ilgaamžiai medžiai. Jos augdamos savo arealo natūralioje aplinkoje gyvena 1200–1800 metų. Žinomiems seniausiems šios rūšies individams buvo nustatyta atitinkamai 2200 ir 2267 metai[2].
Visžalės sekvojos itin aukšti, masyvūs medžiai. Vidutiniškai visžalės sekvojos perauga 60 metrų ribą ir dažnai pasitaiko 90 m aukščio medžių. Kaip teigia istoriniai šaltiniai, 1886 metų lapkričio mėnesį, Humboldt apygardoje (š. Kalifornija), buvo nukirsta 129,26 m aukščio visžalė sekvoja. Teoriškai manoma kad jos gali užaugti iki 122–130 m aukščio.
Aukštesnių kaip 110 m aukštį siekiančių visžalių sekvojų yra 41:
Išskyrus didžiuosius mamutmedžius (Sequoiadendron giganteum), tai dabar augančių masyviausių medžių rūšis Žemėje – čia sąrašas. Bet anot senų istorinių šaltinių, 1926 metais buvo nupjautas 1794 m³ tūrio visžalės sekvojos medis. Kitas visžalės sekvojos medis žinomas kaip „Crannell Creek Giant“ buvo apie 1700-1980 m³ tūrio (archyve yra ir nuotrauka). Pati masyviausia visžalė sekvoja tik be archyvinių nuotraukų, žinoma kaip „Lindsey Creek tree“ buvo 2548 m³ tūrio, ir tai gerokai masyvesnis medis už dabar masyviausiu pasaulyje medžiu laikomą didžiojo mamutmedžio vieną individą žinomą kaip „General Sherman“, kurio tūris yra 1,487 m³[3].
Dabar masyviausi visžalės sekvojos individai auga Redvudo nacionaliniame parke, kai kurie medžių duomenys, įskaitant tūrį žemiau:
Nors visžalių sekvojų populiacija yra gana didelė, bet dėl neteisingai tvarkomos miškininkystės, pastebimas brandžių medžių mažėjimas. Populiacijos fragmentiškos[4].
Sekvojų (Sequoia) genčiai lotynų kalba pavadinimas buvo suteiktas pagerbiant čerokių rašto kūrėjo indėnų kilmės Sekvojos atminimą. Visžalės sekvojos antras lotyniškas žodis sempervirens yra sudurtinis žodis – „semper“ reiškia visada, o „virens“ reiškia žalias.
Žemiau naudotų lotyniškų sinonimų sąrašas[5]:
Anglų kalboje be įprasto pavadinimo Coast redwood, dažnai vadinama Coastal redwood, California redwood.
Visžalių sekvojų savaiminio paplitimo arealas yra Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose.
Visžalių sekvojų miškas
Nuvirtusios visžalės sekvojos mediena
Visžalės sekvojos kankorėžėliai ir sėklytės
Iliustruotas Lietuvos augalų genčių vardynas · Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys · Lietuvos išskirtiniai medžiai · Lietuvos svetimžemė dendroflora · Pasaulio išskirtiniai medžiai
Miškas · Miško skliautas · Lietuvos miškai · Pasaulio miškai (šalys pagal miškų plotą) · Miškų nykimas (neteisėtas miško kirtimas)
Miškininkystė (ekologinė miškininkystė) · Miško atkūrimas · Įveisimas · Miškų ūkis · Miškų urėdija · Girininkija · Eiguva · Lietuvos miškų institutas
Visžalė sekvoja (lot. Sequoia sempervirens, angl. Coast Redwood) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, kiparisinių (Cupressaceae) šeimos medžių rūšis. Tai vienintelė išlikusi sekvojų (Sequoia) genties rūšis.
Visžalių sekvojų lapeliai Visžalių sekvojų rūšies „Del Norte Titan“ medis ir žmogus Rūkas visžalių sekvojų miške Visžalės sekvojos savaiminio paplitimo arealas – žalia spalva.