Šilinis viržis (Calluna vulgaris) – erikinių (Ericaceae) šeimos, viržio (Calluna) genties vienintelė rūšis.
Nedidelis krūmokšnis, apie 0,2-0,7 m aukščio, pradedantis žydėti liepos antroje pusėje. Žiedynas – vienašalė, daugiažiedė, tanki kekė. Žiedai smulkūs, nusvirę, su trumpu koteliu, taisyklingi, keturnariai. Į taurelę panašios 4 sutankėjusios pažiedės. Tikroji taurelė primena vainikėlį, nes jos lapeliai žiede stambiausi, spalvoti (rausvi ar violetiniai, retai balti), blizgantys. Vainiklapiai dukart trumpesni už taurėlapius (2 mm ilgio), dviskiaučiai. Kuokeliai 8; dulkinės su rageliais ir pakabučiais. Vaisius – rutuliška dėžutė, apaugusi baltais šeriškais plaukeliais; joje sunoksta daug smulkių sėklų. Stiebas sumedėjęs, šakotas, visos šakelės stačios. Lapai smulkūs, pailgi, tribriauniai, visžaliai, bekočiai, pliki arba plaukuoti, ant šakelių jų 4 išilginės eilės. Žydi liepos – rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai. Sėklas išnešioja vėjas.
Auga sausuose miškuose (pušynuose, beržynuose), taip pat viržynuose, pelkėse, durpynuose, smėlynuose. Mėgsta rūgščius, nelabai derlingus dirvožemius. Šaknys sudaro mikorizę (viržis gauna vandenį su druskų tirpalu, o grybas – žaliuose lapuose susintetintus organinius junginius). Žiedai išskiria nektarą, renkamą įvairių vabzdžių, ypač bičių. Tai vėlyvo sezono medunešis. Medus tamsios spalvos ir kartoko skonio. Viržis tinka želdiniams, taip pat sausoms puokštėms. Žiedų arbata kvapni, ją galima gerti ir sveikiems, ir ligoniams. Augalas vaistinis, dažinis.
Rudenį žydintys augalai, Ramunėlė Jankevičienė, Živilė Lazdauskaitė, Vilnius, Mokslas, 1991, 72 psl.
Šilinis viržis (Calluna vulgaris) – erikinių (Ericaceae) šeimos, viržio (Calluna) genties vienintelė rūšis.
Nedidelis krūmokšnis, apie 0,2-0,7 m aukščio, pradedantis žydėti liepos antroje pusėje. Žiedynas – vienašalė, daugiažiedė, tanki kekė. Žiedai smulkūs, nusvirę, su trumpu koteliu, taisyklingi, keturnariai. Į taurelę panašios 4 sutankėjusios pažiedės. Tikroji taurelė primena vainikėlį, nes jos lapeliai žiede stambiausi, spalvoti (rausvi ar violetiniai, retai balti), blizgantys. Vainiklapiai dukart trumpesni už taurėlapius (2 mm ilgio), dviskiaučiai. Kuokeliai 8; dulkinės su rageliais ir pakabučiais. Vaisius – rutuliška dėžutė, apaugusi baltais šeriškais plaukeliais; joje sunoksta daug smulkių sėklų. Stiebas sumedėjęs, šakotas, visos šakelės stačios. Lapai smulkūs, pailgi, tribriauniai, visžaliai, bekočiai, pliki arba plaukuoti, ant šakelių jų 4 išilginės eilės. Žydi liepos – rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai. Sėklas išnešioja vėjas.
Auga sausuose miškuose (pušynuose, beržynuose), taip pat viržynuose, pelkėse, durpynuose, smėlynuose. Mėgsta rūgščius, nelabai derlingus dirvožemius. Šaknys sudaro mikorizę (viržis gauna vandenį su druskų tirpalu, o grybas – žaliuose lapuose susintetintus organinius junginius). Žiedai išskiria nektarą, renkamą įvairių vabzdžių, ypač bičių. Tai vėlyvo sezono medunešis. Medus tamsios spalvos ir kartoko skonio. Viržis tinka želdiniams, taip pat sausoms puokštėms. Žiedų arbata kvapni, ją galima gerti ir sveikiems, ir ligoniams. Augalas vaistinis, dažinis.
