Paprastoji garstytė (lot. Leptidea sinapis) – baltukų (Pieridae) šeimos drugys.
Lytinis dimorfizmas ryškus. Priekinio sparno išorinis kraštas apvalus. Pirmosios kartos patino priekinio sparno viršūnė su didele pilkai juoda dėme, patelės ši sparno dalis neryški. Antrosios kartos patino sparno viršūnė juoda. Užpakalinio sparno apačia juosva, su išilgine šviesia juosta. Išoriškai nesiskiria nuo netikrosios garstytės, tačiau lengvai atskiriama iš genitalinio aparato.
Sparno ilgis: ♂ - 18-19 mm, ♀ - 19-22 mm.
Pirmoji karta skraido gegužės - birželio mėnesiais, o antroji - liepos - rugpjūčio mėnesiais. Gyvena pamiškėse, miško aikštelėse, pamiškių pievose. Randama visoje Lietuvoje.
Mitybiniai augalai: pelėžirnis (Lathyra sp.), paprastasis gargždenis (Lotus corniculatus), dobilas (Trifolium sp.).
Kiaušinėlius deda po vieną ant augalų. Vikšrai žali su geltona apatine šonine juosta. Lėliukės (su raudonai rudomis šoninėmis linijomis) žiemoja.
Paplitimas: Palearktika, Pietų Afrika.
Paprastoji garstytė (lot. Leptidea sinapis) – baltukų (Pieridae) šeimos drugys.
Lytinis dimorfizmas ryškus. Priekinio sparno išorinis kraštas apvalus. Pirmosios kartos patino priekinio sparno viršūnė su didele pilkai juoda dėme, patelės ši sparno dalis neryški. Antrosios kartos patino sparno viršūnė juoda. Užpakalinio sparno apačia juosva, su išilgine šviesia juosta. Išoriškai nesiskiria nuo netikrosios garstytės, tačiau lengvai atskiriama iš genitalinio aparato.
Sparno ilgis: ♂ - 18-19 mm, ♀ - 19-22 mm.
Pirmoji karta skraido gegužės - birželio mėnesiais, o antroji - liepos - rugpjūčio mėnesiais. Gyvena pamiškėse, miško aikštelėse, pamiškių pievose. Randama visoje Lietuvoje.
Mitybiniai augalai: pelėžirnis (Lathyra sp.), paprastasis gargždenis (Lotus corniculatus), dobilas (Trifolium sp.).
Kiaušinėlius deda po vieną ant augalų. Vikšrai žali su geltona apatine šonine juosta. Lėliukės (su raudonai rudomis šoninėmis linijomis) žiemoja.
Paplitimas: Palearktika, Pietų Afrika.
