Fitoftorozė arba Fitoftora (gr. φῠτόν – augalas ir φθαρτικός – naikinantis, griaunantis) – viena kenksmingiausių ir dažniausių pomidorų, bulvių grybelinių ligų.
Jos sukėlėjas grybas Phytophtora infestans pažeidžia visus antžeminius augalo organus. Ant stiebų ir lapkočių atsiranda pailgų, kartais susiliejančių, o ant lapų – netaisyklingų pilkai rudų dėmių. Kai liga išplinta ant žiedynų, šie pajuoduoja ir nudžiūva.
Fitoftorozės plitimas ir kenksmingumas priklauso nuo klimato ir oro sąlygų vegetacijos laikotarpiu[1]. Pirmieji jos pasireiškimai ir vėlesni protrūkiai pastebimi, užėjus rūkams, ilgalaikiam lietui, krintant šaltoms ir gausioms rasoms, kai oro drėgnis didesnis nei 75 %, oro temperatūra 14–20 °C dieną, o naktį nukrinta iki 10 °C. Karšti ir sausi orai gali sulaikyti ir net pristabdyti ligos vystymąsi.
Paprastai fitoftorozė iš pradžių pasirodo ant ankstyvųjų bulvių lapų. Paskui, po 10–15 dienų, ji persimeta ant pomidorų, bet būna ir atvirkščiai. Infekcijos šaltinis gali būti peržiemojusios bulvės ir likusios augalinės liekanos, ant kurių lieka micelio arba sporų. Sukėlėjas plinta su lietaus lašais, per orą, prikibdamas prie darbo įrankių, avalynės, drabužių, pirštinių ir t. t.
Kad augalas nesirgtų, būtinos kelios sąlygos[2]:
Fitoftorozė arba Fitoftora (gr. φῠτόν – augalas ir φθαρτικός – naikinantis, griaunantis) – viena kenksmingiausių ir dažniausių pomidorų, bulvių grybelinių ligų.
Jos sukėlėjas grybas Phytophtora infestans pažeidžia visus antžeminius augalo organus. Ant stiebų ir lapkočių atsiranda pailgų, kartais susiliejančių, o ant lapų – netaisyklingų pilkai rudų dėmių. Kai liga išplinta ant žiedynų, šie pajuoduoja ir nudžiūva.