Circus aeruginosus (Linnaeus 1758)

Nendrinė lingė (lot. Circus aeruginosus, angl. Marsh Harrier, vok. Rohrweihe) – vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis.

Išvaizda

Nendrinė lingė yra maždaug suopio dydžio, bet laibesnė, ilgais sparnais ir uodega, plonomis, ilgomis kojomis. Nuo kitų lingių rūšių patinas skiriasi plačia pilka dėme ant sparno, patelė – šviesiai gelsva galva. Antuodegis nebaltas.

Nendrinės lingės patino galva, kakta ir kūno apačia, išskyrus vienspalvę gerklę ir gurklį, šviesiai rudos spalvos, su išilginėmis dėmėmis. Kūno viršus tamsiai rudas. Didžiosios plasnojamosios plunksnos tamsios, o mažosios plasnojamosios ir jų dengiamosios sidabriškai pilkos. Snapas ir nagai juodi, vaškinė ir kojos geltoni. Rainelė rausvai geltona. Patelės kūno apačia ir viršus rudi, viršugalvis, sprandas ir pasmakrė palšai geltoni. Jaunikliai panašūs į patelę. Jų pūkinis apdaras trumpas ir retas, iš viršaus rausvai gelsvas, viršugalvis, gerklė ir kūno apačia balti. Antrasis pūkinis apdaras viršuje rudai pilkas. Vaškinė ir kojos geltonos, rainelė tamsiai ruda.

Paplitimas

Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto pakrantės iki Primorės. Šiaurėje arealas siekia Botnijos įlanką, Archangelską, Obės aukštupį, Jakutsko regioną, Amūro žiotis. Pietuose paplitusi iki šiaurės rytų Kinijos, Mongolijos, Tian Šanio, Irano, Irako, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Gyvena ir Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Naujojoje Gvinėjoje, Afrikos šiaurės vakariniuose regionuose.

Žiemoja Pietų Azijoje, Australijoje, Afrikoje.

Lietuvoje tai nėra retas paukštis, kai kur net gausus. Daugiausia nendrinių lingių pastebėta ežeringoje Suvalkijos dalyje, prie Žuvinto ežero.

Biologija

Nendrinė lingė gyvena seklių ežerų pakrantėse, užpelkėjusių upių slėniuose, senvagėse. Labai mėgsta tankius švendrynus ir nendrynus. Dažnai lizdavietė būna dumblėta ir sunkiai prieinama. Paprastai skraido pažeme, bet per tuoktuvių žaidimus gali pakilti labai aukštai. Poros pastovios, bet, žuvus vienam iš paukščių, nendrinė lingė greitai susiranda kitą partnerį. Lizdus krauna dažnai tose pačiose apylinkėse, tačiau neperi tame pačiame lizde kelerius metus iš eilės.

Kiaušinius deda gana ilgai, maždaug kas 26 valandas, todėl jaunikliai ritasi ne vienu metu. Dėtyje paprastai būna 3–6 kiaušiniai, perimi maždaug po 33 dienas. Jaunikliai lizdą palieka dar nemokėdami skraidyti, po maždaug 35–40 dienų nuo išsiritimo.

Nendrinė lingė minta smulkiais vandenų ir jų pakraščių gyvūnais: varliagyviais, peliniais graužikais, ropliais, ondatromis, kitų paukščių kiaušiniais bei jaunikliais, rečiau – ir suaugusiais paukščiais. Dažniausiai nendrinių lingių aukomis tampa kirai, laukiai, didžiosios antys, pempės ir kt.

Galerija

• Patelė

• Patinas

• Medyje

• Skrydis

Vikiteka

Šaltiniai

• Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.