Chordates

Chordiniai (lot. Chordata) – gyvūnų tipas. Labai didelė gyvūnų grupė, apimanti apie 40 tūkst. rūšių. Jiems būdinga dvišalė kūno simetrija ir celomas. Pagrindiniai chordinių gyvūnų požymiai yra šie:

• Chorda – stangri nugarinė styga, suteikianti atramą segmentuotiems liemens bei uodegos raumenims. Aukštesniesiems gyvūnams aplink chordą formuojasi stuburas, sudarytas iš daugelio slankstelių. Atsiradus stuburui, chorda išnyksta.
• Centrinė nervų sistema – ją sudaro vamzdelio pavidalo darinys, esantis nugarinėje pusėje, virš chordos. Stuburinių nervinis vamzdelis priekinėje dalyje virto galvos smegenimis su 3 arba 5 smegenų skyriais.
• Žiaunų aparatas – žemesnieji chordiniai, taip pat žuvų bei varliagyvių lervos turi žiauninius plyšius, pro kuriuos pašalinamas įsiurbtas vanduo. Aukštesniųjų gyvūnų šis žiauninis aparatas modifikavosi ir virto ne tik kvėpavimo, bet ir košimo aparatu. Sausumos stuburinių gyvūnų kvėpavimo sistema tobulesnė, jie kvėpuoja plaučiais, o žiauniniai plyšiai liko tik gemalo stadijose.

Chordiniai gyvūnai skirstomi:

• Potipis. Bekaukoliai (Acrania)
  • Klasė. Galvachordžiai (Cephalochordata)
    • Šeima. Asymmetronidae
    • Šeima. Branchiostomidae
• Potipis. Gaubtagyviai (Urochordata)
  • Klasė. Ascidijos (Ascidiacea)
  • Klasė. Larvacea
  • Klasė. Salpos (Thaliacea)
  • Klasė. Sorberacea
• Potipis. Stuburiniai (Vertebrata)
  • Antklasis. Bežandžiai (Agnatha)
    • Klasė. Nėginiai apskritažiomeniai (Cephalaspidomorphi)
    • Klasė. Miksiniai apskritažiomeniai (Pteraspidomorphi)
  • Antklasis. Žuvys (Pisces)
    • Klasė. Kremzlinės žuvys (Chondrichthyes)
    • Klasė. Kaulinės žuvys (Osteichthyes)
  • Antklasis. Sausumos stuburiniai, arba keturkojai, (Tetrapoda)
    • Klasė. Varliagyviai, arba amfibijos (Amphibia)
  • Antklasis. Tikrieji sausumos stuburiniai, arba amniotai, (Amniota)
    • Klasė. Ropliai (Reptilia)
    • Klasė. Paukščiai (Aves)
    • Klasė. Žinduoliai (Mammalia)

Vikiteka