Kaspinuočiai (lot. Cestoda) – plokščiųjų kirmėlių tipo gyvūnų klasė.
Visi kaspinuočiai yra endoparazitai, gyvenantys stuburinių gyvūnų ir žmogaus žarnyne. Kūnas – strobilė, sudarytas iš daug narelių – proglotidų. Kūno gale yra galvutė – skoleksas, kuria kaspinuočiai prikimba prie žarnų sienelės. Lytinė sistema kiekviename narelyje. Siurbtukais, kabliukais ar vagelėmis kaspinuotis prisitvirtina prie šeimininko žarnos sienelės. Šalinimo sistema: protonefridijų tipo. Išilgai kūno eina du latakai. Nervų sistema: yra du nerviniai kamienai, kurie prasideda galvutėje esančiame nerviniame mazge. Lytiniai organai: dauguma hermafroditai. Vyriška lytinė sistema sudaryta iš daugybės sėklidžių, kurių trumpi latakai atsiveria į sėklatakius, šie – į sėklos išmetamąjį lataką. Išmetamojo latako gale yra cirusas. Moteriška lytinė sistema sudaryta iš makšties, kiaušintakio, šakotos kiaušidės, turi trynio liauką ir Meliso kūnelį, gimda atsiveria į lytinę kloaką.
Beveik visi kaspinuočiai yra hermafroditai. Lytiniai organai susidaro augant nareliams. Iš pradžių atsiranda vyriškieji, po to moteriškieji organai. Subrendę nareliai yra kūno gale.
Virškinimo sistemos kaspinuočiai neturi. Jie difuziškai siurbia suvirškintą maistą visu kūno paviršiumi. Dorsoventralinis kūno plokštumas padeda maistui patekti į visas kūno vietas.
Nervų sistema susideda iš priekinio nervinio mazgo – ganglijo(kopėtinė nervų sistema), ir dviejų šoninių kamienų. Kaspinuočiai turi tik odos lytėjimo ląsteles. Regėjimo organų neturi (endoparazitiniam gyvenimo būdui juos turėti nenaudinga).
Šalinimo sistema yra protanerfridinio tipo. Kanalėliai jungiasi tarp savęs ir sueina į stambius šalinimo kanalus einančius kūno šonais. Kai kurių kaspinuočių galutiniame proglotide nuo skersinio kanalo eina neporinis trumpas kanalas kuris atsiveria anga laukan.
Kvėpavimo ir kraujotakos sistemų kaip ir visos plokščiosios kirmėlės, kaspinuočiai neturi. Kvėpavimas paprastai anaerobinis(fermentacija), nes šeimininko organizme deguonies nėra, arba jo labai mažai. Šalutiniai fermentacijos produktai patekę į šeimininko organizmą veikia kaip stiprūs nuodai.
Šis kaspinuočio vystymosi ciklas labai panašus į jautinio kaspinuočio vystymosi ciklą. Skirtumas tik tas, kad kiaulinio kaspinuočio tarpiniai šeimininkai yra kiaulės, šernai, katės ir šunys. Atsitiktiniais atvejais tarpiniu šeimininku gali būti ir žmogus. Šiuo atveju jo organizme (akyse, smegenyse, raumenyse, plaučiuose, širdyje ir kepenyse) vystosi viriai, kurie gali būti aklumo ar net mirties priežastis.
Iš sergančio tenioze žmogaus pasišalina subrendę nareliai su kiaušinėliais. Beknaisiodamos juos praryja kiaulės ar kiti tarpiniai šeimininkai, kurių žarnyne iš kiaušinėlių išeina šešiakablės lervos onkosferos. Per žarnų sienelę onkosferos patenka į kraujotakos sistemą ir kraujas jas išnešioja po visą organizmą. Raumenyse ir kituose organuose iš onkosferų išsivysto pūslelės pavidalo viriai. Kiaulinio kaspinuočio viriai vadinami cisticerkais.
Cisticerkai raumenyse matomi plika akimi, jų viduje esti galvutė.
Šis straipsnis apie zoologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. Kaspinuočiai (lot. Cestoda) – plokščiųjų kirmėlių tipo gyvūnų klasė.
Echinokokas (Echinococcus granulosus) Jautinis kaspinuotis (Taenia saginata) Kiaulinis kaspinuotis (Taenia solium) Pav. Platusis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum) Nykštukinis kaspinuotis (Hymenolepis nana)
