بومة طويلة الأذن

Mažasis apuokas (lot. Asio otus, angl. Long-eared Owl, vok. Waldohreule) – pelėdinių (Strigidae) šeimos paukštis.

Išvaizda

Mažasis apuokas yra mažesnis už naminę pelėdą, skiriasi ilgomis „auselėmis“, oranžiškomis akimis. Patino ir patelės kūno viršutinė pusė gelsvai ruda su išilginėmis dėmėmis bei taškeliais ir skersiniais dryželiais. Skruostai pilkai gelsvi. Viršugalvyje pora ilgų „auselių“. Apatinė kūno pusė šviesesnė, su didelėmis išilginėmis dėmėmis bei retais skersiniais dryžiais. Plunksnuotos kojos šviesiai gelsvos. Snapas ir nagai juodi, rainelė oranžiška. Svoris apie 290-310 gramų. Jauniklių plunksninis apdaras panašus į suaugusiųjų. Pūkinis apdaras trumpas, minkštas, baltos spalvos.

Paplitimas

Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Šiaurėje arealas siekia Botnijos įlanką, Baltosios jūros pakrantę, Obės vidurupį, Jenisejaus aukštupį, Lenos vidurupį, Amūro baseiną, pietuose – Mongoliją, Altajų, Pamyro vakarinę dalį, Užkaukazę, Mažąją Aziją, Viduržemio jūros pakrantę. Gyvena šiaurės vakarų Afrikoje, daugelyje salų.

Lietuvoje aptinkamas ištisus metus.

Biologija

Gyvena spygliuočių miškuose, parkuose ir soduose. Naktinis paukštis. Lytiškai subręsta pirmaisiais gyvenimo metais. Užima varnų ir šarkų lizdus. Dėtyje paprastai būna 3–8 kiaušiniai, kurie sveria po 28 gramus. Peri tik patelė apie 28 dienas. Žuvus pirmajai dėčiai, dedama antra. Tik išsiritęs jauniklis sveria apie 20 gramų. Monogamai, poros nepastovios.

Minta peliniais graužikais, rečiau – kitais paukščiais, varliagyviais ir bestuburiais.

Galerija

• Mažasis apuokas

• Skrydyje

• Mažojo apuoko jauniklis

Vikiteka

Šaltiniai

• Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.